Lietuvos skautijos e-Nuostatai


LIETUVOS SKAUTIJOS STRUKTŪRINIAI NUOSTATAI

Jonavos raj., 2013 m. rugpjūčio mėn. 24 d., Nr. LS-N-15-03

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Lietuvos skautijoje (toliau – LS) yra šie organai:
1) LS suvažiavimas (Suvažiavimas),
2) LS taryba (Taryba),
3) Vyriausiasis skautininkas,
4) LS kontrolės komisija (Kontrolės komisija),
5) LS etikos komisija (Etikos komisija).
1.2. Kiti LS padaliniai yra:
1) konferencijos,
2) kraštai,
3) tuntai,
4) draugovės;
5) kiti jiems lygiaverčiai vienetai.
1.3. Konferencijose gali būti vartojami kiti draugovės pavadinimai.
1.4. LS organai bei padaliniai savo veikloje vadovaujasi LR įstatymais, kitais teisės aktais, LS įstatais bei šiais nuostatais.
1.5. LS organų tarpusavio santykiai grindžiami subordinacijos, subsidiarumo principais bei skautiškąja etika.

II. SUVAŽIAVIMAS

2.1. Suvažiavimas – aukščiausias LS valdymo organas.
2.2. Eilinius suvažiavimus kviečia Taryba kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
2.3. Neeiliniai Suvažiavimai šaukiami, jei to reikalauja 1/3 visų Suvažiavime balso teisę turinčių LS narių ar 1/2 Tarybos narių. Pareikalavus Suvažiavimą privaloma sušaukti per 2 mėnesius.
2.4. Neeiliniam Suvažiavimui pareikalavus, jo metu gali būti perrinkti Suvažiavime renkami organai, ar atskiri jų nariai.
2.5. Suvažiavimo delegatais, turinčiais balso teisę, pripažįstami LS padalinių vadovai, jų pavaduotojai (ne jaunesni kaip 16 metų), Tarybos ir Kontrolės bei Etikos komisijų nariai bei Vyriausias skautininkas. Suvažiavimas turi teisę priimti sprendimus, jei jame užsiregistruoja ne mažiau kaip 50 % vadovų, turinčių teisę būti Suvažiavimo delegatais. 2.6. Kandidatais į Tarybą Suvažiavime pripažįstami asmenys, kurių kandidatūras raštu pasiūlo krašto vadija arba ne mažiau kaip 3 Suvažiavimo delegatai. Pasiūlymai turi būti pateikti Suvažiavimo rengimo komisijai likus ne mažiau kaip 1 savaitei iki Suvažiavimo.
2.7. Suvažiavimas
2.7.1. keičia LS įstatus;
2.7.2. tvirtina LS strategiją;
2.7.3. renka ir atšaukia Tarybos narius;
2.7.4. renka ir atšaukia Vyriausiąjį skautininką;
2.7.5. renka ir atšaukia Kontrolės komisijos narius, tvirtina Kontrolės komisijos nuostatus;
2.7.6. renka ir atšaukia Etikos komisijos narius, tvirtina Etikos komisijos nuostatus;
2.7.7. nustato LS narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką;
2.7.8. tvirtina praėjusių finansinių metų LS veiklos ataskaitą, kuri yra vieša ir turi būti prieinama kiekvienam norinčiam su ja susipažinti asmeniui;
2.7.9. priima sprendimą dėl LS pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
2.7.10. sprendžia kitus LS reikalus.
2.8. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančiųjų delegatų balsų dauguma. Balsuoti galima tik fiziškai dalyvaujant posėdžio salėje. Suvažiavimo sprendimas, išskyrus nurodytus 2.7.1 ir 2.7.9 punktuose, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Balsuojant susilaikę asmenys neskaičiuojami, t.y. jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis.
2.9. 2.7 punkto 1 bei 9 papunkčiuose nurodyti sprendimai gali būti priimti, jei už juos balsuoja 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių delegatų.
2.10. Balsuojama yra atviru balsavimu. Jei vyksta rinkimai į LS organus ar to reikalauja bent 1/3 Suvažiavimo delegatų, balsuojama slaptu balsavimu.
2.11. Suvažiavimo darbotvarkę sudaro Suvažiavimo rengimo komisija, kurios sudėtį nustato Taryba. LS sekretoriatas privalo išsiųsti darbotvarkę kartu su kvietimu į Suvažiavimą kiekvienam vadovui, turinčiam teisę būti Suvažiavimo delegatu, likus ne mažiau kaip 2 savaitėm iki Suvažiavimo. Suvažiavimo metu klausimai gali būti įtraukiami į darbotvarkę, jei to raštu prašo bent 4 delegatai.
2.12. Suvažiavimo pradžią skelbia Vyriausias skautininkas.
2.13. Po Suvažiavimo atidarymo yra renkami 3 Suvažiavimo pirmininkai, 4 Balsų skaičiavimo komisijos nariai bei 4 sekretoriai, kurie tuoj pat pradeda vykdyti įgaliojimus.
2.14. Kandidatai į Suvažiavimo renkamus organus turi patys akivaizdžiai dalyvauti posėdyje. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti tik pats Suvažiavimas.

III. TARYBA

3.1. Taryba – kolegialus LS valdymo organas.
3.2. Tarybą sudaro 16 Suvažiavime išrinktų narių. Tarybos nariais gali būti renkami asmenys, turintys paskautininko laipsnį. Tarybos nario kadencija yra 2 metai, kiekvienais metais išrenkant 8 naujus Tarybos narius ir rotacijos principu pakeičiant tuos 8 narius, kurių kadencija jau baigėsi. Tarybos narių kadencijų skaičius neribotas.
3.3. Tarybos pirmininku, jo pavaduotoju gali būti asmenys, ne jaunesni kaip 21 metų ir turintys skautininko laispnį. Tas pats asmuo negali būti Tarybos pirmininku ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
3.4. Naujai išrinktos Tarybos narių įgaliojimai prasideda, o ankstesnės Tarybos įgaliojimai baigiasi, kai naujai išrinkta Taryba Suvažiavime susirenka į pirmąjį posėdį. Tarybos kadencija yra vieneri metai.
3.5. Tarybos nariui be pateisinamos priežasties nedalyvavus trijuose iš eilės Tarybos posėdžiuose ar raštu atsisakius pareigų, jo įgaliojimai panaikinami, į laisvą vietą pakviečiant kandidatą, surinkusį daugiausia balsų. Tarybos narys, tapęs Pirmijos nariu, privalo raštu atsisakyti Tarybos nario pareigų.
3.6. Tarybai vadovauja pirmajame Tarybos posėdyje išrinktas Tarybos pirmininkas. Tarybos pirmininkas pasirenka savo pavaduotojus, kuriuos tvirtina Taryba. Pavaduotojai atlieka Tarybos pirmininko funkcijas jiems patikėtose srityje. Tarybos pirmininkui laikinai negalint eiti savo pareigų, pavaduotojai atlieka jo funkcijas.
3.7. Tarybos pirmininkui negalint eiti savo pareigų ar atsistatydinus, Taryba savo sprendimu Tarybos pirmininku skiria vieną iš Tarybos pirmininko pavaduotojų.
3.8. Tarybos sprendimų įgyvendinimą užtikrina Tarybos sekretoriatas. Tarybos sekretoriatui vadovauja Tarybos sekretorius, kurį į pareigas priima ir atleidžia iš jų Taryba Tarybos pirmininko teikimu.
3.9. Tarybos sekretorius prižiūri Tarybos sprendimų įgyvendinimą, suformuoja sekretoriatą, paskirsto jo nariams pareigas, vykdo Tarybos pavedimus, neviršijančius Tarybos kompetencijos.
3.10. Tarybos posėdžius protokoluoja Tarybos sekretorius (iai) siūlomas (i) LS vyriausiojo skautininko ir patvirtintas Tarybos.
3.11. Tarybos sekretorius (iai) yra atsakingas (i) už Tarybos posėdžių protokolavimą, protokolų pateikimą Tarybai per susitartą terminą ir atlikti kitus Tarybos pavestus raštvedybos darbus.
3.12. TARYBA:
3.12.1. koordinuoja LS veiklą, rūpinasi jos gerove bei augimu, formuoja LS strategiją;
3.12.2. šaukia Suvažiavimus;
3.12.3. įgyvendina Suvažiavimo sprendimus;
3.12.4. tvirtina visiems LS nariams privalomus atskirų sričių nuostatus (išskyrus Etikos ir Kontrolės komisijų), kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3.12.5. prireikus rengia LS įstatų pakeitimų projektus;
3.12.6. tvirtina Vyriausiojo skautininko parengtą LS metų veiklos planą bei biudžetą;
3.12.7. analizuoja Vyriausiojo skautininko pateiktą LS veiklos ataskaitą ir teikia Vyriausiajam skautininkui privalomą įtraukti į ataskaitą išvadą;
3.12.8. priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
3.12.9. tvirtina Pirmijos skyrių vedėjus, vyr. skautininko pavaduotoją (us) vyr. skautininko teikimu;
3.12.10. priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių ar kitų LS padalinių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, tvirtina jų nuostatus, skiria ir atšaukia filialų ir atstovybių vadovus;
3.12.11. suteikia skautininkų laipsnius;
3.12.12. apdovanoja aukštesniais LS ordinais;
3.12.13. sprendžia kitus LS reikalus, nepriskiriamus Suvažiavimo kompetencijai.
3.13. Taryba, vykdydama LS įstatų, Suvažiavimo bei šių nuostatų jai pavestas funkcijas, priima aktus: nuostatus (norminio pobūdžio - privalomus visiems LS nariams) bei nutarimus (individualaus pobūdžio).
3.14. Nuostatuose bei nutarimuose eilės tvarka turi būti:
1) akto rūšies pavadinimas;
2) akto pavadinimas;
3) akto priėmimo data ir numeris;
4) akto priėmimo vieta;
5) akto tekstas;
6) aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
3.15. Tarybos dokumentus pasirašo Tarybos pirmininkas arba, jam nesant, paskirtas asmuo.
3.16. LS nuostatai bei Tarybos nutarimai įsigalioja jų priėmimo dieną, jei pačiuose aktuose nenurodoma vėlesnė jų įsigaliojimo data.
3.17. Tarybos nariai ar jų grupė gali raštu pateikti paklausimą Tarybos renkamiems ar skiriamiems asmenims, užimantiems organizacijoje tam tikras pareigas, į kurį privaloma atsakyti raštu per mėnesį arba žodžiu artimiausiame Tarybos posėdyje. Paklausimai nagrinėjami Tarybos posėdžiuose ir dėl jų priimami nutarimai.
3.18. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius kviečia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Tarybos narių, Vyriausiojo skautininko, Kontrolės ar Etikos komisijų reikalavimu. Pareikalavus posėdis turi būti sušauktas per mėnesį. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybos posėdžiams.
3.19. Tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo išsiuntinėti posėdžio darbotvarkę Tarybos nariams likus ne mažiau kaip dviem savaitėm iki posėdžio. Pateikta darbotvarkė posėdyje balsų dauguma gali būti papildyta ar pakeista.
3.20. Tarybos posėdžiuose gali būti priimami sprendimai, jei juos priimant dalyvauja bent pusė Tarybos narių. Sprendimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasidalinus pusiau, lemia Tarybos pirmininko balsas.
3.21. Tarybos posėdžiuose sprendimai priimami atviru balsavimu. 1/3 Tarybos narių pareikalavus, balsavimas gali būti slaptas arba vardinis.
3.22. Jei Tarybos posėdyje svarstomi LS konferencijos veiklos klausimai, posėdyje turi akivaizdžiai dalyvauti įgaliotas konferencijos atstovas, kuris tuomet Tarybos posėdyje turi balso teisę (ši nuostata negalioja, jeigu kviečiamas įgaliotas konferencijos atstovas du kartus iš eilės neatvyksta į Tarybos posėdį).
3.23. Tarybos nutarimu arba Tarybos pirmininko sprendimu sprendimai dėl Tarybos kompetencijai priklausančių klausimų gali būti priimami Tarybos elektroninėje konferencijoje. Balsavimas vyksta asmeniškai.
3.24. Sprendimas Tarybos elektroninėje konferencijoje yra teisėtas, jeigu už sprendimo priėmimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 Tarybos narių. Tarybos nariai, neišreiškę savo nuomonės, laikomi nedalyvavusiais priimant sprendimą.
3.25. Teikiant klausimą spręsti elektroninėje konferencijoje, privaloma nurodyti protingą terminą, iki kada sprendimas turi būti priimtas.
3.26. Elektroninėje konferencijoje balsuojama ne mažiau kaip 72 valandas. Ne darbo dienos į šį terminą nėra įskaičiuojamos.
3.27. Sprendimai, priimti Tarybos elektroninėje konferencijoje, turi tokią pačią galią kaip ir Tarybos posėdyje priimti sprendimai. Artimiausiame Tarybos posėdyje šie sprendimai turi būti patvirtinti.

IV. VYRIAUSIASIS SKAUTININKAS

4.1. Vyriausiasis skautininkas yra LS vienasmenis valdymo organas.
4.2. Vyriausiąjį skautininką renka Suvažiavimas. Vyriausiasis skautininkas negali būti Tarybos narys.
4.3. Vyriausiuoju skautininku gali būti renkamas asmuo, turintis bent paskautininko laipsnį. Vyriausiojo skautininko kadencija yra 2 (dveji) metai. Su vyriausiuoju skautininku sudaroma terminuota darbo arba civilinė sutartis.
4.4. Tas pats asmuo negali būti renkamas vyriausiuoju skautininku ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
4.5. VYRIAUSIASIS SKAUTININKAS:
4.5.1. vadovauja Pirmijai;
4.5.2. organizuoja LS veiklą;
4.5.3. veikia LS vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, atstovauja LS;
4.5.4. sudaro sandorius LS vardu. Prieš sudarydamas sandorius, kurių vertė didesnė nei 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų, turi gauti Tarybos pritarimą;
4.5.5. įgyvendina Suvažiavimo ir Tarybos sprendimus bei kitus pavedimus;
4.5.6. suderinęs su Taryba, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
4.5.7. išduoda įgaliojimus vykdyti tas funkcijas, kurios apima jo kompetenciją;
4.5.8. rengia LS veiklos ataskaitą, teikia ją svarstyti Tarybai ir, įtraukęs į ataskaitą Tarybos išvadą, pateikia ją Suvažiavimui;
4.5.9. atsako už LS metų veiklos plano ir biudžeto parengimą bei, Tarybai patvirtinus, įgyvendinimą. Metų gale Tarybai atsiskaito už veiklos plano įgyvendinimą;
4.5.10. rūpinasi LS ūkine veikla, parengia ir teikia Suvažiavimui tvirtinti LS metinę finansinę atskaitomybę;
4.5.11. tvarko einamuosius LS reikalus, nepriskiriamus Tarybos kompetencijai;
4.5.12. atsako už LS narių apskaitą, pranešimą apie esminius įvykius;
4.5.13. padeda LS padaliniams spręsti praktines jų veiklos problemas;
4.5.14. organizuoja viešos informacijos skelbimą;
4.5.15. atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose;
4.5.16. atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;
4.5.17. atlieka kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
4.6. Vyriausiojo skautininko veiklą kontroliuoja Taryba. Vyriausiasis skautininkas atsiskaito eiliniuose Tarybos posėdžiuose Tarybai, o pasibaigus kadencijai – už visą savo veiklą Suvažiavimui.

V. PIRMIJA

5.1. Pirmiją sudaro samdomi darbuotojai, su kuriais sudaromos darbo sutartys, ir/ arba savanoriai, su kuriais sudaromos savanoriško darbo sutartys;
5.2. Abiejų šalių sutarimu, vienas asmuo gali eiti kelių skyrių vedėjo pareigas;
5.3. Pirmiją sudaro skyriai, vadovaujami skyriaus vedėjų ir vyriausiojo skautininko pavaduotojas (ai);
5.4. Pirmijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Vyriausias skautininkas arba kitas jo teikimu Tarybos paskirtas asmuo;
5.5. Pirmija įgyvendina Suvažiavimo, Tarybos ir Vyriausiojo skautininko nutarimus/ paliepimus;
5.6. Pirmijos skyrių vedėjai ir nariai veikia pagal skyrių pareigybinius nuostatus, teikiamus skyriaus vedėjų ir patvirtintus Tarybos, ir yra atsakingi už kiekvieno skyriaus darbo planavimą, koordinavimą ir funkcijų įgyvendinimą;
5.7. Pirmijos skyrių vedėjų ir narių darbo įgaliojimai nutraukiami jiems atsistatydinus arba Tarybai pareiškus nepasitikėjimą;
5.8. Pirmijos skyrių vedėjai ir nariai, vyriausiojo skautininko pavaduotojas (ai) yra tiesiogiai atskaitingi Vyriausiajam skautininkui.

VI. KONTROLĖS KOMISIJA

6. Kontrolės komisijos sudėtį, kompetenciją bei atskaitomybę reglamentuoja atskiri Suvažiavimo priimami nuostatai.

VII. ETIKOS KOMISIJA

7. Etikos komisijos sudėtį, kompetenciją bei atskaitomybę reglamentuoja atskiri Suvažiavimo priimami nuostatai.

VIII. KONFERENCIJA

8.1. Konferencija – specifinės veiklos programą vykdantis LS padalinys.
8.2. Konferencijos gali būti kuriamos pagal religiją, amžių, lytį ir pagrindinius jaunimo programos įgyvendinimo būdus (pvz., jūrų, sausumos, oro skautai).
8.3. Konferenciją įregistruoja Taryba, gavusi raštišką vadovų prašymą, jei prašančiuose LS padaliniuose esančių narių skaičius viršija 80 įregistruotų LS narių.
8.4. Konferencijos nariai teritoriniu principu priklauso atitinkamiems kraštams. Su konferencija juos saisto tik specifiniai programiniai dalykai – administracinės funkcijos vykdomos per kraštus.
8.5. Konferencijos veiklą organizuoja, už ją atsako konferencijos pirmininkas bei jo pavaduotojas, kurie turi turėti ne žemesnį kaip paskautininko laipsnį. Konferencijos pirmininkas yra renkamas slaptu balsavimu konferencijos vadovų sueigoje. Išrinktasis pirmininkas pasirenka savo pavaduotoją, kurio kandidatūrai turi pritarti krašto vadija.
8.6. Konferencijos pirmininko bei pavaduotojo kadencija yra du metai, kadencijai pasibaigus, rinkimai vykdomi praėjus porai savaičių po eilinio Suvažiavimo.
8.7. Konferencijos pirmininko ir pavaduotojo kandidatūrą tvirtina vyr. skautininkas, kuriam turi būti pateikiamas konferencijos vadijos posėdžio protokolo išrašas, patvirtinantis šių asmenų išrinkimą, bei jų gyvenimo aprašymas (CV).
8.8. Vyr. skautininkui motyvuotai nepatvirtinus kandidato, turi būti surengti pakartotiniai atitinkamo vadovo rinkimai. Vyr. skautininko sprendimas gali būti apskųstas Etikos komisijai, kuri privalo priimti sprendimą Etikos komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
8.9. Konferencijos pirmininko ar pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta šiems atsisakius pareigų, Tarybos sprendimu (Etikos komisijai pasiūlius) arba vyr. skautininko nutarimu (esant atitinkamam konferencijos vadovų sprendimui).
8.10. Konferencijos pirmininkui ar pavaduotojui sustabdžius įgaliojimus, į jų vietą konferencijos vadija per mėnesį likusiam kadencijos laikui išrenka kitą vadovą.
8.11. Jei Tarybos ar Pirmijos posėdyje svarstomi konferencijos veiklos klausimai, posėdyje turi akivaizdžiai dalyvauti konferencijos pirmininkas ar jo raštu įgaliotas asmuo, kuris tuomet Tarybos ar Pirmijos posėdyje turi balso teisę (ši nuostata negalioja, jeigu kviečiamas konferencijos atstovas du kartus iš eilės neatvyksta į Tarybos ar Pirmijos posėdį).
8.12. Konferencijos atstovas yra deleguojamas į Pirmijos jaunimo programos arba suaugusių skautybėje skyrių (priklausomai nuo konferencijos atstovaujamos amžiaus grupės).
8.13. Prireikus konferencijos vadijos sprendimu gali būti sudaromas vykdomasis konferencijos organas – štabas, kurio sudėtį bei kompetenciją tvirtina vadija.
8.14. Konferencijos pirmininkas:
1) rūpinasi konferencijos gerove bei augimu;
2) užtikrina LS nuostatų bei kitų valdymo organų sprendimų įgyvendinimą konferencijoje;
3) užtikrina informacijos, susijusios su konferencijos veikla, sklaida konferencijai priklausančiuose LS padaliniuose;
4) atstovauja konferenciją LS valdymo organuose, LS padaliniuose, visuomenėje;
5) kartą per metus pristato konferencijos narių sąrašus LS sekretoriatui;
6) atsako už konferencijos metų veiklos plano sudarymą ir įgyvendinimą, metams pasibaigus teikia ataskaitą konferencijos vadijai, o LS valdymo organui ar Kontrolės komisijai pareikalavus, ir atitinkamam organui;
7) kasmetinio LS vadovų sąskrydžio metu pristato konferencijos veiklą bei iki gruodžio 31d. atsiskaito vyriausiajam skautininkui.
8) Konferencijos vadiją sudaro konferencijos pirmininkas bei pavaduotojas, konferencijai priklausančių padalinių vadovai.
8.15. Konferencijos vadija:
1) renka konferencijos pirmininką bei pavaduotoją;
2) nustato konferencijos štabo sudėtį bei kompetenciją, tvirtina jo narius;
3) sudaro (jei nėra štabo) bei tvirtina konferencijos metų veiklos planą, metams pasibaigus – veiklos ataskaitą, kurią pateikia vadijai tvirtinti konferencijos pirmininkas;
4) sprendžia kitus svarbius konferencijos reikalus.
8.16. Konferencijos vadijos posėdžiai turi būti protokoluojami.

IX. KRAŠTAS

9.1. Kraštas – teritorinis LS padalinys.
9.2. Kraštų ribos bei pavadinimai atitinka Lietvos Respublikos apskričių ribas bei pavadinimus.
9.3. Krašte, atsižvelgiant į atitinkamo regiono specifiką bei LS valdymo organų sprendimus ir rekomendacijas, vykdomas vaikų ir jaunimo ugdymas, vadovų mokymas, steigiami vienetai ir padedama jiems veikti, organizuojamos stovyklos.
9.4. Kraštui vadovauja, už jame esančių vienetų veiklą atsako seniūnas bei jo pavaduotojas, kurie turi turėti ne žemesnį kaip paskautininko laipsnį. Krašto seniūnas yra renkamas slaptu balsavimu krašto vadovų sueigoje. Išrinktasis seniūnas pasirenka savo pavaduotoją, kurio kandidatūrai turi pritarti krašto vadija.
9.5. Krašto seniūno bei jo pavaduotojo kadencija yra du metai, kadencijai pasibaigus, rinkimai vykdomi per mėnesį po eilinio Suvažiavimo.
9.6. Krašto seniūno ir pavaduotojo kandidatūrą tvirtina vyr. skautininkas, kuriam turi būti pateikiamas krašto vadijos posėdžio protokolo išrašas, patvirtinantis šių asmenų išrinkimą, bei jų gyvenimo aprašymas (CV).
9.7. Vyr. skautininkui motyvuotai nepatvirtinus kandidato, turi būti surengti pakartotiniai atitinkamo vadovo rinkimai. Vyr. skautininko sprendimas gali būti apskųstas Etikos komisijai, kuri privalo priimti sprendimą Etikos komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
9.8. Krašto seniūno ar pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta šiems atsisakius pareigų, Tarybos sprendimu (Etikos komisijai pasiūlius) arba vyr. skautininko nutarimu (esant atitinkamam krašto vadijos sprendimui).
9.9. Krašto seniūnui ar pavaduotojui sustabdžius įgaliojimus, į jų vietą krašto vadija per mėnesį likusiam kadencijos laikui išrenka kitą vadovą.
9.10. Prireikus krašto vadijos sprendimu gali būti sudaromas vykdomasis krašto organas – štabas, kurio sudėtį bei kompetenciją tvirtina vadija.
9.11. Krašto seniūnas:
1) rūpinasi krašto gerove bei augimu;
2) užtikrina LS nuostatų bei kitų valdymo organų sprendimų įgyvendinimą krašte;
3) užtikrina greitą bei kokybišką informacijos sklaidą tarp krašto padalinių, tarp krašto padalinių bei valdymo organų;
4) atstovauja krašto skautus LS valdymo organuose, kituose kraštuose;
5) atstovauja arba deleguoja krašto vadijos atstovus atstovauti Lietuvos skautiją vietos savivaldos institucijose, visuomenėje, kitose organizacijose ar jų sąjungose;
6) renka Tarybos nustatytą LS nario mokestį iš draugovių, nepriklausančių tuntams, bei nustatyta tvarka pristato organizacijos Finansų skyriaus vedėjui;
7) kartą per metus nustatytu laiku pateikia krašto vadovų sąrašus LS sekretoriatui;
8) atsako už krašto metų veiklos plano sudarymą ir įgyvendinimą, metams pasibaigus teikia ataskaitą krašto vadijai, o LS valdymo organui ar Kontrolės komisijai pareikalavus, ir atitinkamam organui;
9) kasmetinio LS vadovų sąskrydžio metu pristato krašto veiklą;
10) draugovių, nepriklausančių tuntams, nariams suteikia žemesniuosius vyresniškumo laipsnius;
11) atsako už tvarkingą krašto dokumentaciją;
12) rūpinasi kraštui priklausančio turto priežiūra bei tinkamu naudojimu;
13) užsiima suaugusiųjų išteklių vadyba krašte;
14) kasmetinio LS vadovų sąskrydžio metu pristato krašto veiklą bei iki gruodžio 31d. atsiskaito Vyriausiajam skautininkui.
9.12. Krašto vadiją sudaro krašto seniūnas, jo pavaduotojas, krašto dvasios vadovas ir tame krašte esančių padalinių vadovai.
9.13. Krašto vadija:
1) renka krašto seniūną bei pavaduotoją;
2) nustato krašto štabo sudėtį bei kompetenciją, tvirtina jo narius;
3) sudaro (jei nėra štabo) bei tvirtina krašto metų veiklos planą, metams pasibaigus – veiklos ataskaitą, kurią pateikia vadijai tvirtinti krašto seniūnas;
4) steigia ir naikina tuntus, draugoves (jei šios kuriasi ne tunte), padeda jiems veikti;
5) tvirtina tuntininkų bei jų pavaduotojų kandidatūras;
6) sprendžia kitus svarbius krašto reikalus.
9.14. Seniūnas, gavęs raštu bent 3 krašto vadijos narių prašymą, privalo per mėnesį sušaukti krašto vadijos posėdį.
9.15. Krašto vadijos posėdžiai turi būti protokoluojami.

X. TUNTAS

10.1 Tuntas – LS struktūrinis padalinys, susidedantis iš ne mažiau kaip 3 draugovių.
10.2. Tunto pavadinimas, kurį parenka tunto vadija, turi atspindėti vietovardį. Atitinkama vieta turi būti tunto veikimo teritorijoje ar netoli jos.
10.3. Tuntus steigia krašto vadija, jei prašymą jungtis į tuntą pateikia ne mažiau kaip 3 krašte veikiančios draugovės, tvirtina Pirmija.
10.4. Tuntui vadovauja, jo veiklą koordinuoja tunto vadovų slaptu balsavimu renkamas tuntininkas, turintis ne žemesnį kaip paskautininko laipsnį. Išrinktasis tuntininkas pasirenka pavaduotoją, kurio kandidatūrai turi pritarti tunto vadija.
10.5. Tuntininko bei jo pavaduotojo kadencija yra du metai, kadencijai pasibaigus, tuntininko rinkimai vykdomi praėjus mėnesiui po eilinio Suvažiavimo.
10.6. Tuntininko ir pavaduotojo kandidatūrą tvirtina krašto vadija, kuriai turi būti pateikiamas tunto vadijos posėdžio protokolo išrašas, patvirtinantis šių asmenų išrinkimą, gyvenimo aprašymas (CV).
10.7. Krašto vadijai motyvuotai nepatvirtinus kandidato, turi būti surengti pakartotiniai atitinkamo vadovo rinkimai. Krašto vadijos sprendimas gali būti apskųstas Etikos komisijai, kuri privalo priimti sprendimą Etikos komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
10.8. Tuntininko ar pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta šiems atsisakius pareigų, Tarybos sprendimu (Etikos komisijai pasiūlius) arba krašto seniūno įsakymu (esant atitinkamam tunto vadijos sprendimui).
10.9. Tuntininkui ar pavaduotojui sustabdžius įgaliojimus, į jų vietą tunto vadija per mėnesį likusiam kadencijos laikui išrenka kitą vadovą.
10.10. Prireikus tunto vadijos sprendimu gali būti sudaromas vykdomasis tunto organas – štabas, kurio sudėtį bei kompetenciją tvirtina vadija.
10.11. Tuntininkas:
1) bent kartą per metus privalo dalyvauti LS organizuojamuose ar LS rekomenduojamuose vadovų mokymuose;
2) rūpinasi tunto gerove bei augimu;
3) užtikrina LS nuostatų bei kitų valdymo organų sprendimų įgyvendinimą tunte;
4) užtikrina tinkamą jaunimo programos įgyvendinimą tuntui priklausančiose draugovėse;
5) užtikrina greitą bei kokybišką informacijos sklaidą tunte;
6) atstovauja tuntą kituose LS organuose ir visuomenėje;
7) renka iš draugovių Tarybos nustatytą LS nario mokestį bei nustatyta tvarka pristato organizacijos Finansų skyriaus vedėjui;
8) kartą per metus nustatytu laiku pateikia tunto skautų sąrašus krašto seniūnui;
9) atsako už tunto metų veiklos plano bei biudžeto sudarymą ir įgyvendinimą, metams pasibaigus teikia ataskaitą tunto vadijai, o LS valdymo organui ar Kontrolės komisijai pareikalavus, ir atitinkamam organui;
10) draugininkų teikimu suteikia žemesniuosius vyresniškumo laipsnius;
11) atsako už tvarkingą tunto dokumentaciją;
12) rūpinasi tuntui priklausančio turto priežiūra bei tinkamu naudojimu;
13) Tarybai suteikus tuntui filialo teises, vykdo visas su tuo susijusias pareigas;
14) užsiima suaugusiųjų išteklių vadyba tunte.
10.12. Tunto vadiją sudaro tuntininkas, jo pavaduotojas, tunto dvasios vadovas, draugininkai bei jų pavaduotojai, vyr. skautų būrelių (jei nėra atskiros jų draugovės) pirmininkai.
10.13. Tunto vadija:
1) renka tuntininką ir pavaduotoją;
2) steigia ir naikina draugoves;
3) nustato tunto štabo sudėtį bei kompetenciją, tvirtina jo narius;
4) sudaro (jei nėra štabo) bei tvirtina tunto metų veiklos planą, metams pasibaigus – veiklos ataskaitą, kurią pateikia vadijai tvirtinti turtininkas;
5) rūpinasi tinkamu, tolygiu jaunimo programos įgyvendinimu tuntui priklausančiose draugovėse;
6) teikia prašymą Tarybai dėl filialo statuso suteikimo tuntui;
7) sprendžia kitus tunto reikalus.
10.14. Tuntininkas, gavęs raštu bent 3 tunto vadijos narių prašymą, privalo per mėnesį sušaukti tunto vadijos posėdį.
10.15. Tunto vadijos posėdžiai turi būti protokoluojami.

XI. DRAUGOVĖ

11.1. Draugovė – LS padalinys, kurį sudaro nuo 14 iki 45 LS narių.
11.2. Draugovėje vykdoma jaunimo programa, betarpiškas vaikų ir jaunimo ugdymo darbas.
11.3. Draugoves steigia, reorganizuoja ar likviduoja tunto arba krašto vadija, jei kuriamoje draugovėje suformuotos bent dvi skiltys.
11.4. Draugovės steigiamos amžiaus ir skautiško patyrimo pagrindu (skautų, pat. skautų ir pan.).
11.5. Draugovės pavadinamos žymaus žmogaus vardu, pavadinimą parenka draugininkas, tvirtina tunto vadija arba krašto vadija (jei draugovė nepriklauso tuntui).
11.6. Draugovei vadovauja draugininkas, kurį tvirtina tunto arba krašto (jei draugovė nepriklauso tuntui) vadija.
11.7. Draugininkas privalo būti sulaukęs 18 metų, davęs suaugusio skautybėje, vyr. skauto arba skautininko įžodį, baigęs numatytus mokymus.
11.8. Tunto arba krašto vadijai kandidatas į draugininkus pateikia prašymą tapti draugininku, gyvenimo aprašymą (CV).
11.9. Tunto ar krašto vadijai motyvuotai atmetus prašymą, sprendimas gali būti apskųstas Etikos komisijai, kuri privalo priimti sprendimą Etikos komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
11.10. Draugininkas pasirenka draugininko pavaduotoją, kuris turi turėti bent 16 metų ir būti kitos lyties nei draugininkas.
11.11. Draugininko ir pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta šiems atsisakius pareigų, Tarybos sprendimu (Etikos komisijai pasiūlius) arba tunto vadijos sprendimu. Draugininko pavaduotojo įgaliojimai gali nutrūkti ir draugininkui priėmus atitinkamą sprendimą.
11.12. Draugininkas, vadovaudamasis LS nuostatais bei valdymo organų rekomendacijomis:
1) šaukia bei veda draugovės sueigas, skiltininkijos, draugovės štabo posėdžius;
2) rūpinasi draugovės narių ugdymo procesu;
3) suteikia patyrimo laipsnius;
4) rekomenduoja draugovės nariams suteikti žemesniuosius vyresniškumo laipsnius;
5) priima į draugovę bei suteikia teisę draugovės nariams duoti atitinkamą įžodį;
6) atsako už draugovės narių saugumą skautiškų renginių metu;
7) palaiko ryšius su draugovės narių tėvais, kitais vadovais, visuomene;
8) renka iš draugovės narių nario mokestį ir perduoda tuntininkui arba krašto seniūnui (jei draugovė nepriklauso tuntui);
9) kartą per metus pateikia draugovės narių sąrašus tuntininkui arba krašto seniūnui (jei draugovė nepriklauso tuntui);
10) bent kartą per metus privalo dalyvauti LS organizuojamuose ar LS rekomenduojamuose vadovų mokymuose;
11) atsako už draugovės metų veiklos plano sudarymą ir įgyvendinimą, metams pasibaigus teikia ataskaitą tutininkui;
12) veda draugovės dokumentaciją,
13) rūpinasi draugovei priklausančio ar patikėto turto priežiūra bei tinkamu naudojimu.
11.13. Draugovės narys, norėdamas pereiti iš vienos draugovės į kitą, paduoda draugininkui prašymą, sudaro savo skautišką gyvenimo aprašymą (CV), jame nurodydamas ir išėjimo priežastis. LS narys paduoda draugovės, į kurią nori įstoti, draugininkui prašymą priimti į draugovę bei prieš tai buvusio draugininko pasirašytą skautišką gyvenimo aprašymą CV. Draugininkas privalo išnagrinėti prašymą per savaitę.

XII. SKILTIS

12.1. Skiltis yra mažiausias LS vienetas, kurį sudaro nuo 4 iki 10 narių.
12.2. Skiltis sudaro vienos lyties asmenys. Skiltys negali būti mišrios.
12.3. Skiltys vadinamos gyvūnų arba augalų vardais.
12.4. Skiltis steigia ir naikina draugininkas savo iniciatyva arba gavęs draugovės narių prašymą.
12.5. Skiltyje vykdomas tiesioginis vaikų ir jaunimo ugdymas. Už skilties ugdymo rezultatus atsakingi draugininkas ir jo pavaduotojas.
12.6. Skilčiai vadovauja skiltininkas, padedant draugininkui ir jo pavaduotojui.
12.7. Skiltininką skiria draugininkas. Draugovėje gali būti nustatoma kita skiltininko atsiradimo procedūra, neprieštaraujanti skautiškajai etikai.
12.8. Visi skilties nariai privalo turėti pareigas (pvz., paskiltininkis, laužavedys, metraštininkas, virėjas ir pan.), kurias, kuruojami draugininko ir jo pavaduotojo, pasiskirsto patys.
12.9. Vyr. skautų skiltys vadinamos būreliais, kuriuos gali sudaryti nuo 3 vyr. skautų. Būreliai vadinami žymių žmonių vardu.
12.10. Vyr. skautų būreliai, jei tame tunte ar krašte nėra vyr. skautų draugovės, gali nepriklausyti draugovei.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13.1. LS struktūriniai nuostatai įsigalioja nuo 2013 08 24.
13.2. Įsigaliojus Struktūriniams nuostatams netenka galios LS 2007-08-25; 2010-08-20 ir 2012-06-08 struktūriniai nuostatai.

Parsisiųsti

Parsisiųsti PDF formatu

Atgal Į puslapio viršų